SAGE FRANCIS – “Copper Gone” apžvalga [Strange Famous rec. ;2014]

       Ne vien dėl gimimo dienos, kurią mes dalinamės su ponu Francis, ne vien dėl tos pačios šukuosenos ir tų pačių žilų, barzdą puošiančių plaukų šiandieną rašau apie jį, į šalį numetęs naujus The Roots ir People Under the Stairs albumus (jų apžvalgos irgi labai greitai Hip-Hop.lt) . Copper Gone leidinyje, kaip ir visoje Strange Famous kompanijoje randu kažką artimo, įdomaus bei išskiriančio iš kitų. Nors albumas sukurtas pagal senas patikrintas formules, tačiau vis tiek negaliu apsakyt jo teikiamo malonumo.

Bene kasmet Sage savo fanus džiugina naujais albumais ir mixteipais. Jo kūryba turi vieną bendrą koncepciją, kurią galima įžvelgti pradedant nuo albumo viršelio ir baigiant muzika. Šis albumas nėra išimtis nuo viršelio iki išplėtotos ir išdėstytos temos.

Prieš savaitę rašydamas apie naująjį Apathy produktą, klausiau Copper Gone albumo ir vis atrasdavau bendrų akcentų tarp šių dviejų leidinių. Naujoji Sage Francis daina „Grace“ beklausant tvirtai sukabina, o kas įdomiausia, kad tekstas vietomis turi panašumų su Apathy kūryba, tik galbūt šiek tiek kitaip apipavidalintas ir apsuptas kitų lyrikų, kas priveda prie klausimo ar gali MC iš dviejų skirtingų valstijų savo tekstuose turėti tas pačias eiles? Galbūt abudu yra to paties serialo fanai ar skaitė tą pačią knygą, kuri galėjo giliai paliesti. Turbūt tai būtų galima paaiškinti tuo, jog gyvenimas susideda iš daugiau nei iš darbo studijoje bei buityje ir įkvėpimas atsiranda iš filmų, serialų, knygų ar tiesiog iš nugirsto pokalbio metro stotyje.

Copper Gone stebina tuo, kad po tiek vienas į kitą panašių albumų Sage vis tiek sugeba sukurti tiek naujų ir įdomių eilių, atsispindinčių filosofiniuose apmastymuose, biblijos psalmėse ir citatose iš TV ar kompiuterio ekrano ir dar iš kažin kur. O be visos kūrybos Sage Francis pečius taip pat slegia visa Strange Famous kompanija, kuria taipogi reikia rūpintis.

Kalbant apie svečius, albumas, kaip gaila bebūtų negali tuo pasigirti, tik vienam gabale Sage pasikvietė į pagalbą mažai žinomą Joshua Trinidad. Tai yra asmuo su kurio kūryba esu menkai susipažinęs ir, kuris mano supratimu nėra MC ir tik prisidėjo prie instrumentinės dainos produkcijos.

Kalbant apie beatus, šiame albume su jais dirbo visas batalionas prodiuserių, kurių tarpe yra ne vienas girdėtas vardas, kaip Buck 65, Prolyphic ir Alias, sena Sage kompanija iš Anticon laikų. Be minėtųjų, su šio leidinio produkcija dirbo dar dešimtis kitų asmenų. Tai verčia manyti, jog Sage nutarė padirbėti ties visos albumo muzikos ir savo vokalo vientisumu, taip pat, pridėti daugiau garsų, įdomesnių sprendimų, kad padėtų ne tik sau, bet ir tiem, kurie dirba su juo ir tik deda pirmuosius žingsnius šioje industrijoje.

Apibendrinus galima teigti, jog albumas gavosi sunkus ir skanus. Kaip bebūtų keista, Sage pasidarė žaismingesnis, netgi kalbant apie jo socialinę filosofiją ir „gruzą“ vyraujantį jo tematikoje. Galiu pasakyt, kad su malonu suvalgiau šį albumą, net keletą kartų, pavirškinau, pakartojai ir štai rezultatas.

Šaunuolis barzdočius, smagu, kad Sage dar vis išlaiko aukštą lygį ir teberanda ką pasakyti. Siūlau visiems paklausyti, kam įdomus toks hip-hopas ir kam Sage Francis yra daugiau nei tiesiog kažkur matytas raidžių derinys.

 

 

 

 

   

Facebook comments